Menu

Desertinis varškės sūris

  • Desertinis varškės sūris
  • Desertinis varškės sūris
  • Details
  • 7 Comments
  • Related Items
Desertinis varškės sūris


Autorius: Aušra

Data:

Tai vienas iš tų paprastų desertų, už kuriuos parduotuvėje tenka sumokėti nemažai pinigų. Tačiau smaližiams tikrai siūlau nustoti leisti pinigus be reikalo, nes šio sūrio gamyba tikrai neužima daug laiko – tiesiog reikia truputį iš anksto pasiruošti.

Desertinis varškės sūris

Užtruksime:
Porcijų kiekis: 12 porcijų
Kaloringumas: 395 kcal / porcija

Ingredientai:

  • 500 g kreminės varškės
  • 200 g (½ indelio) saldaus kondensuoto pieno
  • 200-250 g grietinės
  • 1 a.š. vanilinio cukraus
  • 1 v.š. aguonų (nebūtinai)
  • 3 v.š. želatinos
  • 1 pakelio želė (arba 2 spalvų po pusę)

Instrukcijos:

  • Pirmiausia reikia pasigaminti želė. Reikia paruošti ją pagal instrukcijas, tik vandens pilti ne 500 ml, o 400 ml – kad želė būtų tvirtesnė. Sustingusią želė supjaustyti nedideliais kubeliais.
  • Želatiną užpilti vandeniu ir leisti išbrinkti. Dėl vandens kiekio nesijaudinkite – kai želatina išbrinks tiesiog ją supilkite į sietelį, kad perteklinis vanduo nubėgtų. Nusunktą želatiną dėti į karščiui atsparų indą ir ištirpinti ją ant nedidelės temperatūros (neužvirti!).
  • Tada sumaišyti varškę, kondensuotą pieną, grietinę, vanilinį cukrų, nuplikytas aguonas.
  • Įmaišyti ištirpintą želatiną ir viską gerai išmaišyti.
  • Suberti želė kubelius, atsargiai išmaišyti ir krėsti į formą ar tiesiog į paprasto celofaninio maišelio kampą, kad suformuoti sūrį.
  • Dėti sūrį į šaldytuvą ir palaikyti kol gerai sustings (geriausia per naktį). Skanaus!

Šaltinis: Nekenčiu virtuvės

  1. Gabriele says:

    Labai labai!!! <3

  2. Aušra says:

    Tikrai tikrai 🙂

  3. oditele says:

    super 😉

  4. Aušra says:

    Tikrai taip 🙂 Vakar dukrytė pamatė kaip tvariau nuotraukas, tai vėl užsimanė 🙂

  5. Jūratė says:

    Labai apetitnai atrodo (ypač pirma foto :)).
    Aha, čia toks dalykas, kurio labai sunku atsivalgyti ir kiekvieną kartą pamačius parduotuvėje, labai užsinoriu, bet taip ir praeinu pakiliai ramia širdim, nes žinau, kad yra geras lengvas receptas ir naminį desertinį sūrį bus valgyti daug maloniau. O ir želė gi galima keisti kompotu ar sultimis + želatina, tai išvis tada komfortas 🙂

  6. Aušra says:

    Tikrai taip 🙂 Tik kažkodėl visada pažadą padaryti želė iš kompoto pamirštu arba atsimenu per vėlai 🙂

  7. Pasakiškai skanus 🙂 Labai labai patiko. Ačiū Jums už receptą. Gaminsiu dar ir dar

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Uogų ir jogurto želė

Uogų ir jogurto želė

Lengvas lengvai padaromas desertas. Šį kartą naudojau juoduosius serbentus. Man asmeniškai norėjosi trupučio daugiau saldumo, tačiau vaikams akivaizdžiai nieko netrūko, nes abu labai skaniai valgė 🙂

Varškės ir morkų apkepas

Varškės ir morkų apkepas

Atėjus pavasariui, nors ir kalendoriniam, nori nenori akys pradeda krypti į šviesesnes šiltesnes spalvas. Morkos tam puikia tinka! Apkepas nuo jų pasidarė labai gražios oranžinės spalvos. Kadangi naudojau avižų sėlenas, tai truputį apkepą nuspalvino kiek pilkesne spalva. Tad jei norite šviesesnės – naudokite manų kruopas.

Sluoksniuotos sūrio ir burokėlių salotos

Sluoksniuotos sūrio ir burokėlių salotos

Labai skanios salotos. Tik va fotografija to neatspindi viso gėrio.

Avižinių dribsnių pyragas

Avižinių dribsnių pyragas

Pyragas nėra saldus, tad kas mėgsta saldžiau reikėtų dėti 1 stiklinę cukraus. Kitą kartą taip ir padariau. Kadangi dėl didesnio cukraus kiekio tešla buvo skystesnė tai sodą gesinau actu ir grietinės visai nedėjau. Pavyko vėlgi labai skanus pyragas. Visi pripažino, kad šis variantas skanesnis, nes pirmu atveju vieni jautė truputį sodos, o kitiems trūko saldumo. Šiuo atveju, visi liko patenkinti ir jokių priekaištų neturėjo 🙂

Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu

Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu

Nuo pat mažens girdime, kaip sveika valgyti kepenėles, tačiau nors tai ir žinai, nereiškia kad valgai. Taip ir mums su kepenėlėmis. Nuo vaikystės man nėra kažkokių mielų prisiminimų dėl jų. Tačiau vieną dieną užsimaniau pasidaryti kepenėlių paštetą, paskaičiau kad tai visai nesudėtinga ir susigundžiau. Patiko. Bet sunaudojau ne visas kepenėles, tad teko ieškoti kaip dar skaniai jas galima paruošti. Didžioji virtuvės knyga – bene pirma rimta mano kulinarinė knyga ir ji šį kartą pasiteisino 100%. Kiek pamenu – mano mama gamindavo kažką labai panašaus, todėl tai suteikė tik drąsos išbandyti pačiai. Supratau vieną – kepenėlės iškepa labai greitai ir svarbiausia jų neperkepti. Todėl jau kelis kartus valgėm jas su vyru, kad net ausys linko 🙂 O vaikams, matyt kaip ir visiems vaikams – jos nepatiko… Bet mano akyse jos turi didžiulį pliusą – su gamyba ir jų suvalgymu tikrai spėju į vienos valandos pietų pertrauką 🙂