Menu

Maisto planavimas

  • Details
  • 4 Comments
  • Related Items

Paskutiniu metu ganėtinai dažnai aptinku, kiek daug žmonių planuoja maistą, kurį valgys savaitės bėgyje. Pritariu tiems, kurie tai daro. Tai puiki mintis, kuria bandau vadovautis ir aš jau gal treti metai.

Pradžioje tai buvo žavus žaidimas, ar tai išbandymas savęs. Planavausi visos savaitės maistą ir remiantis savo planais važiuodavau apsipirkti. Tačiau pirkdavau maistą ateinančioms trims dienoms daugmaž. Nežinau kodėl… Gal dėl to, kad vis tiek vidury savaitės suprasdavau, kad kažko pritrūkstu ir bet kokiu atveju tenka važiuoti pasipildyti.

Vėliau šis užsiėmimas kiek pabodo ir tiesiog rašiausi, ką per tą dieną valgėm. Niekada tai nebuvo darbas, kurį būtina atlikti. Tai daugiau malonus užsiėmimas: jei yra nuotaika – darau, jei ne – praleidžiu. Tačiau kai kurį laiką nebeplanavau maisto, pastebėjau kad prasidėjo greito maisto pirkimai, nes tiesiog važiuojant namo iš darbo ir atsiminus šaldytuvo turinio likučius, neatrandi ką galėtum greitai pasiruošti vakarienei. Perėjom keletą gerų ratų su picos užsisakymo į namus, kebabų “centriukų” lankymu, pirktų šaldytų virtinių valgymu ir supratom, kad visgi norisi visada turėti savo maistą.

Neseniai (ne nuo naujų metų pradžios) vėl pradėjau planuotis savaitės meniu, tačiau šį kartą vėl truputį kitaip. Šį kartą stengiuosi susiplanuoti šeštadienio vakarą ateinančios savaitės maistą, o sekmadienį iš ryto važiuoju į parduotuvę. Grįžusi atsipučiu valandžiukę, išgeriu kavos ir raitojuosi rankoves – einu gaminti paruoštukus.

Dažniausiai pasiruošiu raugintų kopūstų salotas, užsimarinuoju keliais būdais mėsytę, iškepu kažką skanesnio užkandžiavimams. Viso užtrunku 2-3 valandas. Bet tokias ramias, ne tas kur per galvą verstis reikia 🙂

Bet ką šiandien noriu parodyti – kartais pasitvirtina pasakymas “Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi” 🙂 Įdėta nuotrauka būtent tai ir parodo. Tai – mūsų praeita savaitė. Visiškai ne pagal planą. Ir viskas nutiko dėl to, kad apsižiūrėjau, jog šaldytuve niekaip nesibaigia likučiai… Jei vieną suvalgom, žiūrėk, jau kitą reikia pribaigti. Taip pat pajaukė planus ir tai, kad pirmadienį sužinojom, kas kur turės savaitės bėgyje važiuoti darbo reikalais, o tai buvo neįvertinta plane. Bet dėl tokių savaičių nepergyvenu. Visokių reikia! Ir tiksliai suplanuotų, ir tokių, kuriomis plauki pasroviui, ar klausai savo norų. Jei tikrai nėra nuotaikos šiandien valgyti ryžius, manau visada turiu teisę persigalvoti ir pagaminti kažką be jų. Reikia klausyti ir savo organizmo (o kiti šeimos nariai prisitaikys 🙂 ).

Po tokios savaitės visai nesusiplanavau einančios. Bet apsipirkau 🙂 Valgome namuose ir visada yra ką greitai pasiruošti. O tai man yra svarbiausia!

Tikiu, kad po tokios pertraukos ir gerai ištuštinusi šaldytuvą, šeštadienį sėsiu ir vėl surašysiu ateinančios savaitės meniu, nes:

  1. Man planuoti patinka. O įgyvendinamas planas, įneša ramybės į kasdienybę, kai nebereikia sukti galvos, ką greitai pagaminti.
  2. Vaikams patinka žinoti, ką valgys arba ką pasiimti užkandžiui. O tai aš lengvai įgyvendinu pakabinusi atspausdintą meniu virtuvėje ant kamštinės lentos. Po pirmos tokios savaitės užklausiau vaikų ar spausdinti dar? Abu garsiai sušuko TAIP. Dabar labai dažnai pastebiu, kai įėję į virtuvę vaikai nueina prie lentos ir paskaito 🙂 Vadinasi, tikrai naudojasi.
  3. Vyras sakė, jam irgi visada patinka žinoti kas jo laukia. Tada, sakė, jis gali nusiteikti tinkamai.

O kokios būna Jūsų savaitės? Suplanuotos? Ar daugiau “ką rasi, tas bus tavo”?

P.S. sekmadienį irgi tik pusryčiai ir užkandis buvo pagal planą 😀 Pietūs ir vakarienė vėlgi turėtų būti išbraukti.

  1. Ieva says:

    Kiek bandžiau planuotis, man irgi visad nutinka taip, kad nusiperku parduotuvėj tik kokioms trims dienoms, nes a) atrodo, kad visko žiauriai daug reikia, negali taip būt, b) suges iki savaitės galo.

  2. Aušra says:

    Kas blogiausia viską ką nusiperki reikia ir suvalgyti 🙂 o norai savaitės pabaigoj dažnai pasikeičia nuo savaitės pradžios.

  3. Aušra says:

    Mintis tikrai gera ir, ko gero, labai verta dėmesio esant tam tikroms aplinkybėms, bet mūsų šeimos atveju maisto planavimas apsiribotų pusryčiais ir vakariene, nes priešpiečių, pietų ir pavakarių metu visi esame ne namie (darbuose, darželiuose). Pusryčiai ypatingo planavimo nereikalauja, nes pas mus būna arba kokia nors košė, arba kokie nors sumuštiniai. Vadinasi, lieka vakarienė. Bet kažkaip neįžvelgiu naudos planuoti 7 dienų vakarienes, jokios sumaišties ir ypatingų išlaidų nesukelia ir 2-3-4 vakarų planavimas 😉

  4. Aušra says:

    Kiekvienas pasirenka pagal situaciją/poreikį/norą.

    Pvz. pas mane kai vaikai mokinukai, o aš su vyru dirbam daugiausia iš namų, tai mums pietūs suplanuoti itin aktualu, nes turim ir pasigaminti ir pavalgyti per vieną valandą. Ir vaikams turi likti po mokyklos, kad turėtų ką pasišildyti.

    Vakarai vėlgi 3-4 gaunasi tokie, kad grįžti namo kai jau nebesigalvoja, nes tiesiog nori valgyti… Ir jei nėra greitų užkandžių ar kažko paruošto, ar bent suplanuoto – tai tiesus kelias užsisakyti picą.

    Dėl pusryčių tai vat galvoju, ar mes čia jau tokie išlepę, ar kas mums… bet neįsivaizduoju kad šeima valgytų tas pačias košes ar sumuštinius nuolatos… Todėl pas mus varijuoja kasdien skirtingi pusryčiai – kiaušinienė, košę vienų kruopų, virti kiaušiniai, košę kitų kruopų, kiaušinienė su naujais priedais. Sumuštinių nebeliko, nes dažnai vaikai ir taip juos valgo priešpiečiams mokykloj.

    Ir iš vis… po šio įrašo įdėjimo, nebesusiplanuoja man maistas net ir trims dienoms… Kažkoks pavasarinis chaosas pas mus dabar 🙂 visose srityse 🙂

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.